Nepamirškime takažolės

Tai vienmetis žolinis augalas gulsčiu stiebu, mažais lapeliais. Auga saulėtoje vietoje mūsų kiemuose, pakelėse. Žydi visą vasarą.

Vaistams naudojama antžeminė augalo dalis.

Žaliavą galima pjauti nuo vasaros pradžios iki pat rudens. Džiovinama pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Jeigu džiovinamos vaistažolės pajuodavo ar pageltonavo, jas reikia išmesti, nes jos gydymuisi netiks.
Takažolės kaupia glikozidą avikuliarą, turintį šlapimą varančių savybių, todėl jų užpilu gydomos lėtinės šlapimo takų ligos.

Takažolėse yra rauginių medžiagų, todėl jas galima vartoti ir nuo skrandžio, žarnyno bei hemorojinio kraujavimo. Jų užpilas, nuoviras padeda gydyti ir burnos gleivinės uždegimą. Šviežios žolės sultimis stabdomas nestiprus kraujavimas.

Gaminame užpilą

3 šaukštus žolės užpilame 2 stiklinėmis vandens, paviriname 3-5 min. ir paliekame šiltoje vietoje nusistoti. Tada skystį nukošiame. Geriame po 100 g. 2-3 kartus per dieną prieš valgį.
Takažolių užpilas ir nuoviras didina kraujo krešėjimą, tačiau nekeičia kraujo klampumo.

Naudingi nuovirai

Liaudies medicina pataria takažolių nuoviru plauti galvą, kad plaukai geriau augtų. Jis vartojamas ir šunvotėms, spuogams gydyti. Gaminame taip pat, kaip ir užpilą, tik virinti ant mažos ugnies reikia apie 30 min., o palikti nusistoti - 10-15 min.