Koks mūsų pasirinkimas

Daugelis esame girdėję skaudžių žodžių, kai kuriems šie žodžiai liko atmintyje ilgą laiką. Kai kas yra pasakęs tokių žodžių, kuriuos mielai dabar atsiimtų, jei tik galėtų. Nė vienas nesame tobulas ir ne visuomet išvengiame ne vietoj ar ne laiku išsprūdusio blogo žodžio.

Ką dažniausiai sakome vieni kitiems?

„Ką šiandien veikei?", „Ar pavalgei?", „Kaip sekėsi darbe?", „Kiek parašė mokytoja?" - tai dažniausi žodžiai, kuriuos girdi vaikai, vyrai, žmonos, vakare sugrįžę į namus. Turbūt nesame girdėję, kad kas nors skųstųsi, kad per dažnai girdi „Aš tave myliu", „Man gera būti kartu", „Didžiuojuosi, kad esu su tavim". Kai kas sako, kad tokius žodžius girdėjo, kai susipažino su savo vaikinu ar mergina. Po to šie žodžiai išnyko, o jų vietą užėmė kiti - „Ką valgysim?", „Ką pirksim?", „Kur eisim?", „Nusibodo", „Patylėk", „Netrukdyk", „Aš užsiėmęs/-usi", „Atsiprašyk", „Grįšiu vėliau".

Atsirado padejavimai, skundimasis, aptarinėjimas per televiziją ar laikraščiuose aprašytų įvairių nelaimingų atsitikimų, nusikaltimų ar kitų nesmagių žinių. Neigiamos žinios neigiamai veikia nuotaiką, todėl kai kurie žmonės, norėdami to išvengti, vengia bendrauti. Taip atsiranda susvetimėjimas, pradedame jaustis vieniši.

Retai kada susimąstome, kad galime rinktis: ar šypsotis, kalbėti gerus dalykus, ar skųstis ir dejuoti; skaityti gerą knygą ar kriminalines naujienas; paklausti vaiko „Kiek gavai?" ar „Ką šiandien išmokai?"; pasakyti „Aš pavargęs/-usi, netrukdyk" ar „Aš pavargęs/-usi, tai gal sugalvokim ką nors malonaus". Rytą pradėti geru žodžiu ar komplimentu arba zirzimu, kaip nekenčiam keltis anksti ryte. Dažniausiai norisi girdėti „Aš tave myliu, noriu būti su tavim", „Man gera su tavim", „Tu toks/-ia gražus/-i", „Miela tave matyti", „Pasiilgau", „Aš suklydau", „Ką galiu padaryti dėl tavęs?".

Mūsų pasirinkimas, kuriuos žodžius ištarsim vakare grįžę namo ar rytą prabudę...